Visi žinome dėl ko žmonės tunka, tiesa? Mūsų galvose tiesiog negailestingai įkalta, kad to priežastis – per daug maisto ir per mažai judėjimo. Jei kaupiasi kilogramai, dėl to kaltas tik godumas ar tingumas. Arba ne. Mokslininkai atranda, kad visa tai nėra taip paprasta, kad galėtų būti pamatuota tik gaunamomis ir sunaudojamomis kalorijomis.
Visi pastebėjome, kad kai kurie žmonės gali valgyti ką tik nori, o kiti turi nuolat kovoti su nepageidaujamais kilogramais. Kodėl jiems taip pasisekė? Visa tai galėtų paaiškinti jų genetika ir jų žarnyno bakterijos.
Gerosios ir blogosios bakterijos
Mūsų žarnynas yra namai protu sunkiai suvokiamam kiekiui bakterijų (daugiau nei 100 trilijonų!), kurios padeda palaikyti sveiką virškinimą ir skaidyti maiste esančias skaidulas. Tinkamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas yra būtinas gerai mūsų sveikatai ir savijautai. Mokslininkai atranda, kad šie mikrobai taip pat gali daryti įtaką mūsų alkiui, kontroliuoti metabolizmą ir paveikti mūsų jautrumą insulinui; kitais žodžiais – netinkamas bakterijų balansas gali mus tukinti (1).
Mūsų žarnyne yra daugiau nei 400 bakterijų genčių ir skirtingų jų rūšių kokteilis kiekvieno žmogaus organizme skiriasi. Pasak Cell žurnalo, mūsų genetinė sudėtis gali paveikti mūsų žarnyne gyvenančių bakterijų skaičius ir tipus, o tai gali paveikti mūsų polinkį priaugti svorio (2).
Mokslinėse studijoje liekni žmonės turi 70% daugiau skirtingų žarnyno bakterijų nei viršsvorio turintys žmonės. Vidutiniškai, žmonės, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra linkę turėti mažiau įvairią bakterijų kolonizaciją nei žmonės iš mažiau išsivysčiusių pasaulio dalių. Atrodo, kad mūsų žarnyno flora yra pagrindinis kovos su nutukimu veiksnys.

Identiški dvyniai – identiški žarnynai?
Mokslininkai ištyrė dvynių žarnynų mikroflorą ir nustatė, kad identiški dvyniai turi panašesnius žarnyno bakterijų lygius nei neidentiški dvyniai. Tai reiškia, kad mikrobiota labiau priklauso nuo prigimties nei nuo mitybos. Jie nustatė, kad tam tikra lengvai paveldima bakterijų šeima yra daug dažniau randama lieknų žmonių organizmuose. Taigi, jei dvynių svoriai ženkliai skyrėsi, mokslininkai galėjo tiksliai nuspėti, kuris turi viršsvorio, tik pažiūrėję į jų žarnyno bakterijas (2).
Lieknumo kirminas
Taigi, kas yra ši „lieknumo bakterija“ ir kur galėčiau jos gauti? Girdžiu, kaip tai šaukiate. Ji šmaikščiai pavadinta Christensenellaceae, ir didelis jos kiekis žarnyne yra siejamas su lieknumu, o mažas – su nutukimu.
Tyrimuose, kurių metu į pelių žarnynus buvo transplantuoti bakterijų mėginiai su šia lieknumo bakterija, ji apsaugojo nuo svorio priaugimo.
Mokslininkai nustatė, kad…
„Mūsų išvados rodo, kad konkrečios mikrobų grupės, gyvenančios mūsų žarnynuose, gali apsaugoti nuo nutukimo, o jų gausa priklauso nuo mūsų genų. Žmogaus mikrobiomas yra naujas ir jaudinantis mitybos pokyčių ir nutukimo gydymo taikinys.“
Gera žinia ta, kad absoliuti dauguma mūsų (net 96%) savo virškinimo sistemose turime kažkiek christensenellaceae bakterijos. Asmeniniai kiekiai dalinai įrašyti mūsų genuose, bet, nesvarbu, koks bebūtų jūsų genetinis paveldėjimas, yra būdų, kaip galite sveikai padidinti savo bakterijų lygį.
Kaip tai veikia?
Tikslus mechanizmas, kaip mikrobai veikia mūsų svorį, dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkai spėja, kad jie gali paveikti gebėjimą apdoroti maistą, keisdami mūsų kūno gebą išgauti maistines medžiagas ir kalorijas. Tam tikra bakterija taip pat gali koreguoti mūsų jautrumą insulinui, šitaip apsaugodama mus nuo diabeto ir skatindama kūną deginti riebalus, o ne kaupti juos ant liemens.

Alkio hormonas
Jūsų kūnas gamina grelino hormoną, leidžiantį jums suprasti, kada esate išalkę ir turite pavalgyti. Įprastai, pavalgius, šio hormono lygis smunka, o poreikis pavalgyti irgi krenta. Pasirodo, kad Helicobacter Pylori bakterija taip pat dalyvauja šiame procese. Tai mikrobas, dažnai pasirodantis sveikatos naujienose, dėl ryšio su opomis ir skrandžio vėžiu. Gydymas antibiotikais padėjo 50% sumažinti infekcijos lygį, o tai puiku, jei kenčiate nuo prasto virškinimo, bet bloga naujiena nutukimo lygiui. Be H Pylori, alkio hormono lygis išlieka aukštas net po tinkamo patiekalo, tad jūs ir toliau valgote (3).
Bakterijų ataka
Veikla, mityba ir antibiotikai visi gali paveikti jūsų žarnyno bakterijas. Tam, kad kentėtumėte nuo šalutinių jų efektų, Jums net neturi būti išrašyti antibiotikai. Maisto industrija yra pagrįsta vaistais, padedančiais palaikyti gyvulių sveikatą bei infekcijų nebuvimą. Iš tiesų, 80% visų Jungtinių Valstijų antibiotikų yra naudojami gydyti gyvuliams, o ne žmonėms. Tai reiškia, kad kasdien juos naudojame su maistu, kurį valgome, o tai gali sudrumsti delikatų mūsų žarnyno bakterijų balansą (4).
Antibiotikų įtaka buvo nustatyta atliekant tyrimus su pelėmis. Pelės, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčiu maistu, priaugo svorio, pelės, kurios buvo šeriamos antibiotikais, taip pat priaugo svorio, bet būtent pelės, kurios buvo šeriamos tiek vienu tiek kitu, tapo tikrai nutukusiomis (5). Ir kai pradedame analizuoti nutukimo epidemiją, tampa akivaizdu, kad ji koreliuoja su intensyvaus ūkininkavimo ir antibiotikų naudojimo šeriant gyvulius plėtra. Visame pasaulyje, šalys, kuriose šitaip ūkininkaujama, turi aukštesnį nutukimo lygį.

Ką galiu padaryti?
Nepanikuokite, jei svorio problemos yra dažnos jūsų šeimoje. Nors genetika turi įtakos jūsų žarnyno bakterijoms, gyvenimo būdas ir jūsų valgomas maistas gali drastiškai paveikti jūsų bakterijų balansą, tad galite pasikeisti ir numesti svorio.
Visų pirma – skaidulos: renkantis daug augalinės kilmės produktų turinčią dietą su daugiau skaidulų, padidinamas bazofilų, sveikų bakterijų, lygis. Skaidulos maitina žarnyno mikrobus, tad kasdien rinkitės daug vaisių, daržovių ir pilnų grūdų. Maisto patiekalai, kuriuose yra prebiotikų, leis jūsų bakterijoms suvešėti, tad užkandžiaukite bananais, o į patiekalus pridėkite česnako ir porų.
Rinkitės probiotinį maistą: aktyviame ir fermentuotame maiste tikrai yra daugybė probiotikų. Gyvas jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, miso ir žalias sūris visi pravers jūsų žarnyno bakterijoms.
Kasdien vartokite maisto papildus: kartais gali būti sudėtinga iš šiuolaikinės mitybos gauti visus jūsų kūnui reikalingus probiotikus. Jei jums nelabai gerai sekasi su kefyru ir kimči – kasdien vartokite gerųjų bakterijų maisto papildą ir laikykite vėsioje aplinkoje, kad bakterijos išliktų aktyvios.
Venkite cukraus: cukraus perteklius gali maitinti bloguosius mikrobus ir sutrikdyti delikatų žarnyno mikrofloros balansą, sukeldamas pilvo pūtimą, mieguistumą ir viršsvorį. Kad jaustumėtės geriau tiek iš vidaus, tiek iš išorės, atsisakykite perdirbto cukraus.
Judėkite: sesija sporto klube judina ne tik jūsų raumenis, bet praverčia ir jūsų viduriams. Fizinis aktyvumas vaikystėje turi didelį efektą jūsų žarnyno mikrobiotos įvairovei (6), bet pradėti sportuoti niekada nevėlu. Reguliari suaugusiųjų mankšta taip pat daro skirtumą – tyrimai rodo, kad regbio žaidėjų išmatose buvo daug įvairesnių bakterijų nei jų mažiau atletiškų kolegų išmatose (7).
Kas toliau?

Jei jūs, perskaitę apie šiuos tyrimus, taip pat kaip ir aš, iš karto pradėjote pašėlusiai ieškoti „christensenellaceae supplements“, turiu jus nuvilti. Šiuo metu galite pasirinkti bendrąjį gerųjų bakterijų maisto papildą ir užsiimti gerinant savo žarnyno sveikatą kartu su mityba ir gyvenimo būdu – bet vis dar negalite tiesiog išgerti tabletės su lieknumo bakterija. Visgi, gali būti, kad yra kitas būdas pagerinti jūsų rodiklius.
Išmatų transplantacijos mokslas greitai vystosi, o jo gynėjai teigia, kad tai gali būti svorio problemų sprendimas. Ji naudojama kovojant su atspariomis bakterijoms, tokiomis kaip clostridium difficile. Bet viena liekna moteris, kuriai ši transplantacija buvo atlikta iš jos viršsvorio turinčios dukros, pastebėjo, kad vėliau jos svoris staigiai išaugo (8). Skamba pritemptai? Mokslininkai pastebėjo panašius rezultatus pelėse, kur lieknos pelės, gavusios žarnyno bakterijų iš nutukusių pelių, staigiai pradėjo priauginėti svorio. Olandų tyrimo metu, lieknų donorų transplantams naudotos išmatos, padėjo asmenims, kenčiantiems nuo metabolinio sindromo, tapti jautresniems insulinui (9)(10).
Ar gali kažkas tokio paprasto kaip išmatos padėti mums kovoti su viršsvoriu? Daugybė internetinių svetainių sako, kad tai iš tiesų padeda bei pateikia daugybę instrukcijų, kaip tai patiems atlikti namuose. Bet prieš jums susidorojant su šlykštesiu, jaučiamu einant pas savo liekną draugą su puoduku, trintuvu ir švirkštu, pagalvokite dar kartą. Jūs taip pat galite perkelti kenksmingas bakterijas, galinčias pažeisti jūsų žarnyną ir sukelti kitas ligas. Tiesa ta, kad apie šią procedūrą mes dar nežinome pakankamai. Saugiau tiesiog palaukti daugiau mokslinių tyrimų, o laukiant pasitelkti mitybą ir maisto papildus, galinčius padidinti saugių žarnyno bakterijų kiekį.
Moksliniai šaltiniai
- How Gut Bacteria Help Make Us Fat and Thin (Scientific American, June, 2014), Claudia Wallis
- Human genetics shape the gut microbiome (Cell. 2014 Nov 6; 159(4): 789–799). Julia K. Goodrich, Jillian L. Waters, Angela C. Poole, Jessica L. Sutter et al
- Ghrelin, Helicobacter pylori and body mass: is there an association?( Isr Med Assoc J. 2012 Feb;14(2):130-2) Boltin D, Niv Y.
- Long-term impacts of antibiotic exposure on the human intestinal microbiota (Microbiology (2010), 156, 3216–3223) Cecilia Jernberg, Sonja Lo ̈fmark, Charlotta Edlund and Janet K. Jansson
- Altering the Intestinal Microbiota during a Critical Developmental Window Has Lasting Metabolic Consequences (Cell, Volume 158, Issue 4, p705–721, 14 August 2014) Laura M. Cox, Shingo Yamanishi, Jiho Sohn, Alexander V. Alekseyenko, Jacqueline M. Leung et al
- Science Daily (2016). Early-life exercise alters gut microbes, promotes healthy brain and metabolism.
- Exercise and associated dietary extremes impact on gut microbial diversity (Gut 2014; 63:1913-1920) Clarke, S., Murphy, E., O’Sullivan, O., Lucey, A., Humphreys, M., & Hogan, A. et al.
- Obesity via Microbe Transplants (Science Daily, September 5, 2013) Ed Yong
- Transfer of intestinal microbiota from lean donors increases insulin sensitivity in individuals with metabolic syndrome (Gastroenterology 2012 Oct; 143(4):913-6) Vrieze A1, Van Nood E, Holleman F, Salojärvi J, Kootte RS, Bartelsman JF et al
- Not just obesity – faecal transplants’ weird effects (New Scientist 11 February 2015) Jessica Hamzelou