Mityba
Gerosios bakterijos ir imuninė sistema – kaip jos gali padėti?
Koronaviruso pandemijos dėka imunitetą stiprinančių maisto papildų, vitaminų ir gerųjų bakterijų pardavimai ir susidomėjimas jais ženkliai išaugo. Žmonės ieško būdų sustiprinti savo imuninę sistemą, vildamiesi, kad jie bus pakankamai stiprūs ir sveiki kovai su virusu. Bet ar gerosios bakterijos išties gali padėti mūsų imuninei sistemai? Išsiaiškinkime!
Gerosios bakterijos ir imuninė sistema
Norint apsisaugoti nuo koronaviruso (ar bet kurio kito viruso), reikia ne tik imtis veiksmų, padedančių apsisaugoti nuo kontaktų – svarbu ir stiprinti imunitetą. Tam įvairiais būdais gali padėti gerosios bakterijos.
Kas būtent yra gerosios bakterijos?
Visi žinome apie gerąsias bakterijas maiste bei tai, kaip jos pagerina mūsų žarnyno sveikatą, bet kas iš tikrųjų jos yra?
Gerosios bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, žinomi dėl jų naudos šeimininko (tai yra mūsų) sveikatai. Reguliariai valgant maistą, kuriame daug gerųjų bakterijų, galite palaikyti teigiamą žarnyno mikrobiotos balansą (1). Nustatyta, kad gerosios bakterijos gali sustiprinti natūralų mūsų imunitetą ir sureguliuoti patogenų sukeltą uždegimą (2).
Be to, vienas tyrimas užfiksavo gerųjų bakterijų naudą kovojant su virusinėmis infekcijomis. Pasak 2011 m. atlikto tyrimo, gerųjų bakterijų vartojimas sumažino peršalimo riziką (3). 12 savaičių vartojant gerąsias bakterijas, sumažėjo peršalimo rizika, dienų, kai buvo jaučiami simptomai skaičius, simptomų dažnumas ir stiprumas bei imuninės sistemos atsakas į peršalimą.
Kaip gerosios bakterijos gali sustiprinti mūsų imuninę sistemą?
Gerųjų bakterijų vartojimo įtaka imuninei sistemai neseniai buvo akcentuota 2019 m. atliktoje apžvalgoje. Tyrimo išvadose nustatyta, kad gerosios bakterijos pagerina mūsų imuninę sistemą aktyvuodamos imuninius mechanizmus tiek žarnyne, tiek tolimesnėse vietose (4).
Panašios išvados padarytos ir kitoje apžvalgoje, tyrusioje gerųjų bakterijų įtaką žmonių imuninės sistemos reguliavimui. Ši apžvalga akcentavo tai, kaip gerųjų bakterijų vartojimas gali apsaugoti mus nuo infekcijų ir paskatinti imuninį atsaką (5).
Kitas tyrimas parodė gerųjų bakterijų svarbą vakcinų potencialiam vakcinų pristatymui, galinčiam sustiprinti vakcinacijos poveikį (6).
Mažiau sporto – mažiau vaisių ir daržovių = daugiau streso
Karantino dėka išauga stresas, fizinės veiklos stoka ir sumažėjęs šviežių vaisių ir daržovių suvartojimas. Pasak 2017 m. atlikto tyrimo, gerųjų bakterijų vartojimas sustiprino sisteminį imuninį atsaką ir apsaugą nuo infekcijų. Teigiama, kad gerųjų bakterijų vartojimas galimai sumažina stresinių situacijų, tokių kaip ta, su kuria dabar susiduriame, žalą (7).
Dauguma mūsų pratę visą dieną sėdėti. Mes nepakankamai vaikštome, o mūsų fizinė veikla yra apribota. Nustatytas, kad vidutinis fizinis aktyvumas ar vidutinė mankšta sustiprina imuninę funkciją (8). Be to, tyrimų duomenimis, intensyvi mankšta gali veikti kaip imuninės sistemos adjuvantas, kurio dėka pagerėja apsauginė organizmo veikla. Nustatytas ir atvirkštinis santykis tarp mankštos bei susirgimų rizikos (9).
Taip pat, išaugęs vaisių ir daržovių suvartojimas gali sustiprinti imuninę funkciją (10). Visgi, vyriausybių nustatytos taisykles, verčiančios žmones pasilikti namuose, bei koronaviruso baimė sumažina kokybiško maisto vartojimo bei galimybės reguliariai įsigyti šviežių vaisių ir daržovių šansus.
Tyrimai, kurių metu buvo analizuojamas astma sergančių pacientų vaisių ir daržovių vartojimas, parodė, kad jie gali padėti apsisaugoti nuo sisteminio ar kvėpavimo takų uždegimo (11).
Gerosios bakterijos ir jų įtaka vidurių užkietėjimui
Tyrimai parodė, kad maistinių skaidulų vartojimas gali akivaizdžiai padidinti pacientų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, tuštinimosi dažnumą (12). Fizinė veikla ir mankšta taip pat gali padėti mums užtikrinti normalią vidurių veiklą. Tiek kliniškai, tiek bandymų dėka jau seniai žinoma, kad psichologinis stresas, kurį dauguma žmonių patiria šiuo pandeminiu laikotarpiu, gali sukelti žarnyno disfunkciją (13).
Negana to, vidurių užkietėjimas ženkliai dažniau nustatomas vaikams, patiriantiems stresą (14). Visi šie faktoriai įrodo, kad karantinas gali ženkliai paveikti normalią žarnyno funkciją ir sukelti vidurių užkietėjimą.
Gerosios bakterijos gali pagerinti žarnų tranzito laiką, tuštinimosi dažnumą bei išmatų konsistenciją, o pogrupių analizė padėjo nustatyti būtent B. lactis bakterijų naudą (15). Be to, yra ir tyrimų, nurodžiusių, kad gerosios bakterijos 1,3 karto padidina savaitinių tuštinimųsi skaičių bei suminkština išmatas, kad jas pašalinti būtų lengviau (16). Kitas tyrimas parodė, kad 70 % pacientų, vartojančių gerąsias bakterijas, buvo patenkinti simptominiu tuštinimosi dažnio mažinimu (17).
Išvados
Užsidarymas namuose veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir visą sveikatos būklę. Dauguma žmonių bando sustiprinti savo imuninę sistemą vartodami vitaminus.
Moksliškai įrodyta, kad gerosios bakterijos sustiprina imuninę sistemą, o jų vartojimas šiais laikais – tiesiog būtinybė. Šie mikroorganizmai gali padėti mums išgydyti žarnyno žarnyno disfunkciją, kylančią dėl mažo aktyvumo, streso bei nepakankamo vaisių ir daržovių suvartojimo. Be to, įrodyta, kad gerosios bakterijos gali sustiprinti padidinti apsisaugoti padedančių mikroorganizmų populiaciją, šitaip sustiprinant imuninę sistemą (18).
Žinant visa tai, rekomenduojame išbandyti mūsų Gerąsias bakterijas suaugusiems, galinčias padėti jūsų kūnui tinkamai funkcionuoti bei sustiprinti jūsų imunitetą.
“Šaltiniai”
(1) Kim, D., Yoo, S. and Kim, W., 2016. Gut microbiota in autoimmunity: potential for clinical applications. Archives of Pharmacal Research, 39(11), pp.1565-1576.
(2) Yan, F. and Polk, D., 2011. Probiotics and immune health. Current Opinion in Gastroenterology, 27(6), pp.496-501.
(3) Berggren, A., Lazou Ahrén, I., Larsson, N. and Önning, G., 2010. Randomised, double-blind and placebo-controlled study using new probiotic lactobacilli for strengthening the body immune defence against viral infections. European Journal of Nutrition, 50(3), pp.203-210.
(4) Maldonado Galdeano, C., Cazorla, S., Lemme Dumit, J., Vélez, E. and Perdigón, G., 2019. Beneficial Effects of Probiotic Consumption on the Immune System. Annals of Nutrition and Metabolism, 74(2), pp.115-124.
(5) Ganjbakhsh SE, Rezaee P. The effect of probiotics on immune system. J Bacteriol Mycol Open Access. 2017;5(4):319‒320.
(6) Marieta Georgieva, Kaloyan Georgiev and Peter Dobromirov (November 18th 2015). Probiotics and Immunity, Immunopathology and Immunomodulation, Krassimir Metodiev, IntechOpen, DOI: 10.5772/61337. Available from: https://www.intechopen.com/books/immunopathology-and-immunomodulation/probiotics-and-immunity
(7) Martin Manuel, P., Elena, B., Carolina, M. and Gabriela, P., 2017. Oral probiotics supplementation can stimulate the immune system in a stress process. Journal of Nutrition & Intermediary Metabolism, 8, pp.29-40
(8) Romeo, J., Wärnberg, J., Pozo, T. and Marcos, A., 2010. Physical activity, immunity and infection. Proceedings of the Nutrition Society, 69(3), pp.390-399.
(9) Nieman, D. and Wentz, L., 2019. The compelling link between physical activity and the body’s defense system. Journal of Sport and Health Science, 8(3), pp.201-217.
(10) Gibson, A., Edgar, J., Neville, C., Gilchrist, S., McKinley, M., Patterson, C., Young, I. and Woodside, J., 2012. Effect of fruit and vegetable consumption on immune function in older people: a randomized controlled trial. The American Journal of Clinical Nutrition, 96(6), pp.1429-1436.
(11) Hosseini, B., Berthon, B., Wark, P. and Wood, L., 2017. Effects of Fruit and Vegetable Consumption on Risk of Asthma, Wheezing and Immune Responses: A Systematic Review and Meta-Analysis. Nutrients, 9(4), p.341.
(12) Yang, J., 2012. Effect of dietary fiber on constipation: A meta analysis. World Journal of Gastroenterology, 18(48), p.7378.
(13) Chang, Y., El-Zaatari, M. and Kao, J., 2014. Does stress induce bowel dysfunction?. Expert Review of Gastroenterology & Hepatology, 8(6), pp.583-585.
(14) Devanarayana, N. and Rajindrajith, S., 2009. Association between Constipation and Stressful Life Events in a Cohort of Sri Lankan Children and Adolescents. Journal of Tropical Pediatrics, 56(3), pp.144-148.
(15) Dimidi, E., Christodoulides, S., Fragkos, K., Scott, S. and Whelan, K., 2014. The effect of probiotics on functional constipation in adults: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. The American Journal of Clinical Nutrition, 100(4), pp.1075-1084.
(16) Publishing, H., 2018. Health Benefits Of Taking Probiotics – Harvard Health. [online] Harvard Health. Available at: [Accessed 27 March 2020].
(17) Kim, S., Choi, S., Park, K., Park, M., Shin, J., Lee, T., Jung, K., Koo, H. and Myung, S., 2015. Change of Fecal Flora and Effectiveness of the Short-term VSL#3 Probiotic Treatment in Patients With Functional Constipation. Journal of Neurogastroenterology and Motility, 21(1), pp.111-120.
(18) Davani-Davari, D., Negahdaripour, M., Karimzadeh, I., Seifan, M., Mohkam, M., Masoumi, S., Berenjian, A. and Ghasemi, Y., 2019. Prebiotics: Definition, Types, Sources, Mechanisms, and Clinical Applications. Foods, 8(3), p.92.
