Pažinimo nuosmukis – ar fosfatidilserinas gali padėti?

Mums senstant, mūsų neuronų sveikata nuolat prastėja. Anksčiau ar vėliau dauguma žmonių pradeda jausti lengvus simptomus: trumpalaikė atmintis pasidaro nebe tokia aiški, kaip anksčiau, o prisiminti seniau pažinotus vardus ir veidus tampa vis didesniu iššūkiu. Tai natūrali senėjimo dalis, vadinama pažinimo nuosmukiu. 

Laimingų, sveikų ir puikiai veikiančių smegenų ląstelės gali efektyviai susijungti arba „kalbėtis“ tarpusavyje. Smegenų ląstelių jungtis vadinama „sinapse“, o visos ląstelės mūsų smegenų ir centrinėje nervų sistemoje naudoja sinapses mums kalbant, judant, mokantis ir prisimenant. Visgi, mums senstant, mūsų smegenų ląstelės (neuronai) pradeda mirti, o išliekantys neuronai tampa mažiau sveikais ir po truputį praranda savo gebėjimus susijungti su kitais juos supančiais neuronais.

Akivaizdu, kad pažinimo nuosmukis nėra gerai ir gali labai paveikti mūsų gyvenimus. Visgi, jei nesustabdysime degeneracijos, greičiausiai pasieksime kitą šio proceso fazę – pažinimo sutrikimą. Tai kiek rimtesnė būklė, reiškianti, kad žmonės neišpildo viso savo potencialo, bet vis dar gali gyventi palyginti įprastai ir nepriklausomai.

Tačiau būklei progresuojant ir pasiekus tam tikrą tašką, pasiekiama demencija, kuri reiškia, kad įprastos kasdienės užduotys taps problema, o mums jau nebepavyks gyventi be pagalbos. 60 – 80 % demencijos atvejų yra susiję su Alzheimerio liga.

Ląstelių membranos ir pažinimo nuosmukis

Demencija yra terminas, skirtas apibendrinti grupei sveikatos sutrikimų ir ligų, dėl kurių ilgainiui kyla pažinimo funkcijų (atminties, elgesio, kalbos, problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo) nuosmukis, paveikiantis kasdienį gyvenimą.

Ilgus metus trukusių tyrimų metu, mokslininkai atskleidė kelias skirtingas demencijos priežastis, o reikšmingiausia iš jų – mūsų smegenų ląsteles supančių ir apsaugančių membranų struktūros pokytis, kylantis dėl deformuotų baltymų sankaupų, ir sukeliantis progresuojantį pažinimo nuosmukį, ilgainiui virstantį demencija.

Kas yra ląstelių membranos?

Mūsų ląstelių membranos yra sudarytos iš dviejų lipidų sluoksnių, dar žinomų kaip lipidų dvisluoksnis, o mūsų ląstelėms senstant, jie traukiasi, o lipidų dvisluoksnio sandara keičiasi.

Normaliai, ląstelės turėtų būtų putlios, takios, tamprios ir lanksčios – tai leidžia joms efektyviai priimti sinapsės signalus iš kitų ląstelių bei užtikrinti pralaidumą, šitaip leidžiant judėti visiems baltymams, fermentams, maistinėms medžiagoms, deguoniui, gliukozei ir kitoms medžiagoms į ir iš ląstelės.

Visgi, membranoms prarandant putlumą ir takumą, jos tampa kietesnės, o kartu ir mažiau pralaidžios, bei sunkiau prisitaiko prie gaunamų sinapsės signalų. Galite jas įsivaizduoti kaip apelsiną, kuris pradžioje būna putlus ir sultingas, bet, jam prarandant drėgmę, išsausėja ir pasidaro kietas.

Kas yra lipidų dvisluoksnis?

Lipidų dvisluoksniai sudaryti iš fosfatidilcholino, fosfatidiletanolamino, sfingomielino (fosfatidilcholino ir fosfatidiletanolamino junginys), fosfatidilserino ir omega-3 riebiųjų rūgščių DHA.

Lygiai kaip ir fosfatidilcholinas, fosfatidiletanolaminas yra labai svarbus membranos struktūrai: panašiai kaip plieno rėmai svarbūs pastatui. O štai fosfatidilserinas ir DHA užtikrina, kad ląstelės būtų itin takios ir lanksčios.

Kaip senėjimas veikia lipidų dvisluoksnius?

Mums senstant, fosfatidilcholino kiekis membranose mažėja, o cholesterolio – didėja (1,3). Šis pokytis yra pagrindinė didesnio ląstelių membranų kietumo ir mažesnio jų takumo ir lankstumo priežastis.

Dėl šios priežasties sumažėja fermentų aktyvumas, o baltymai ir kitos maistinės medžiagos nebegali taip lengvai keliauti į ir iš ląstelės. Taigi, ląstelės tiesiog nebegali efektyviai komunikuoti su kitomis ląstelėmis (1,4,5).

Laimei, šio fosfatidilserino lygio smukimo galime išvengti naudodami paprastus fosfatidilserino papildus. Fosfatidilserino papildai yra lengvai įsisavinami (jei tik juos vartojate su maistu, kuriame yra riebalų!) ir gali nesunkiai kirsti kraujo-smegenų barjerą bei pasiekti smegenis, kur bus pasisavintos neuronų membranų (6).

Kaip fosfatidilserinas padeda sumažinti pažinimo nuosmukį?

Patekus į neuronų membranas, fosfatidilserinas gali sulėtinti, sustabdyti ar net atkurti įvykusius struktūrinius ir biocheminius pokyčius bei atkurti smegenų ląstelių membranų lankstumą ir takumą.

Tai pagerina pažinimo funkcijas, leidžiančias mums:

• kurti naujus trumpalaikius atsiminimus, 
• sustiprinti ilgalaikius atsiminimus,
• atkurti prisiminimus,
• ir kurti visiškai naujus.

Tai taip pat gerina mūsų gebėjimus:

• mokytis,
• sutelkti dėmesį,
• susikoncentruoti,
• suprasti ir spręsti problemas.

Galime pagerinti savo kalbėjimo įgūdžius ir komunikavimo gebėjimus bei judėjimo funkcijas, o ypač greitą mūsų reakciją ir refleksus (6).

Fosfatidilserino papildų vartojimas taip pat pagerina nervų augimo faktoriaus, hormono, skatinančio naujų sveikų nervų ląstelių augimą ir senų, pažeistų ląstelių pašalinimą, atpalaidavimą (7). Fosfatidilserinas taip pat apsaugo membranas nuo laisvųjų radikalų ir oksidacinio poveikio bei skatina mūsų antioksidacinės gynybos sistemų augimą (8).

Fosfatidilserino, pažinimo nuosmukio ir pažinimo sutrikimo tyrimai

Tyrimas Nr. 1 – atvirieji tyrimai

Atvirųjų tyrimų metu (pvz. tyrimų, kai tiek tiriamieji, tiek mokslininkai žino, kad tiriamieji gauna fosfatidilserino), vyresnio amžiaus žmonės su nedideliu pažinimo nuosmukiu, 60 dienų vartojo 300 mg fosfatidilserino (100 mg, 3 kartus per dieną).

60 dienų periodui pasibaigus, tiriamieji ženkliai geriau pasirodė mokymosi žodžiu, žodinės atminties, kalbos sklandumo, vaizdinio mokymosi, dėmesio, komunikacijos įgūdžių, iniciatyvos, socializacijos ir savarankiškumo testuose (9,10).

Tyrimas Nr. 2 – 90 dienų tyrimas

Kito tyrimo, kurio trukmė buvo prailginta iki 90 dienų, metu buvo užfiksuoti labai panašūs rezultatai, tačiau tiriamieji taip pat gebėjo geriau prisiminti vardus ir atpažinti veidus (11).

Kita vyresnio amžiaus žmonių grupė, kentėjusi nuo ženklaus pažinimo nuosmukio, tyrimo pabaigoje pasiekė puikių rezultatų: 3 kartus per dieną vartojant tą pačią 100 mg dozę, užfiksuotas ženklus mokymosi žodžiu, žodinės atminties, dėmesio trukmės, gebėjimo susikoncentruoti, budrumo, iniciatyvos, socializacijos ir savarankiškumo pagerėjimas. 

Tyrimas Nr. 3 – dvigubai aklas tyrimas

Dvigubai aklame tyrime (kai nei tiriamieji, nei tyrėjai nežino, kurie tiriamieji gauna fosfatidilseriną, o kurie – placebą) dalyvavo vyresni nei 60 metų vyrai ir moterys, turėję nusiskundimų dėl lengvo atminties praradimo. 90 dienų jie kasdien vartojo 300 mg fosfatidilserino.

Mokslininkai nustatė, kad fosfatidilseriną vartojusios grupės trumpalaikė atmintis, tiesioginė atmintis, žodynas, žodžių atsiminimas, dėmesio trukmė ir budrumas ženkliai pagerėjo. Kita vertus, placebą vartojusioje grupėje neužfiksuoti jokie teigiami pokyčiai (14).

Tyrimas Nr. 4 – dvigubai aklas tyrimas, kurio metu tirtas ženklus pažinimo nuosmukis

Kiti du dvigubai akli tyrimai tyrė žmones, kentusius dėl ženklaus pažinimo sutrikimo (14) bei silpnos degeneracinės demencijos (15). Mokslininkai nustatė, kad tiriamųjų žodinė atmintis ir bendra pažinimo funkcija ženkliai pagerėjo. Jie taip pat užfiksavo dėl fosfatidilserino vartojimo ženkliai sumažėjusį atsitraukimą ir apatiiją nei placebą vartojusioje grupėje.

Sėkmingų mokslinių tyrimų metu užfiksuota fosfatidilserino įtaka smegenų funkcijai ir pažinimo nuosmukio sumažinimui buvo pripažinta ir JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), kuri teigia:

• „fosfatidilserino vartojimas gali sumažinti vyresnių žmonių demencijos riziką“ ir
• „fosfatidilserino vartojimas gali sumažinti vyresnių žmonių pažinimo disfunkcijos riziką“ (16).

Magiška piliulė neegzistuoja

Visgi, reikėtų pabrėžti, kad fosfatidilserinas nėra magiška piliulė. Jis labiausiai tinka žmonėms, ieškantiems būdo užkirsti kelią pažinimo nuosmukiui, arba tiems, kuriems jau pasireiškė švelnūs ar vidutiniai pažinimo funkcijos sutrikimai.

Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu, Alzheimerio liga sergantiems pacientams kasdien buvo duodama 400 mg fosfatidilserino. Mokslininkai nustatė, kad, nors šio papildo vartojimas bei 16 savaičių trukusi pažinimo mokymosi programa padėjo daug labiau pagerinti tiriamųjų neuropsichologinių testų rezultatus nei tik pažinimo mokymosi programa, fosfatidilserinas nepadėjo sustabdyti ligos progresavimo. Jie taip pat nustatė, kad po 4 mėnesių, vis dar vartojant fosfatidilserino papildus, jų rezultatai pablogėjo (17). 

Visiems, ieškantiems būdo išvengti pažinimo nuosmukio ar padėti sulėtinti jo progresą, rekomenduojame pabandyti fosfatidilserino papildą, kurio siūlome vartoti po 100 mg, 3 kartus per dieną.